Naujienos

Informuojame, kad Teisingumo ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo (toliau – Pagalbos Įstatymas) 6 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktus, parengė elektroninį informacinį leidinį „Ką turi žinoti nukentėjęs asmuo?“, patvirtintą teisingumo ministrės 2022 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1R-7 „Dėl Elektroninio informacinio leidinio (lankstinuko), kuriame pateikiama Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, parengimo, viešinimo ir atnaujinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Elektroninio informacinio leidinio tikslas – užtikrinti, kad nuo nusikalstamos veikos nukentėję asmenys žinotų savo teises ir galėtų jomis efektyviai naudotis, taip pat neatidėliotinai gauti būtiną pagalbą bei kreiptis į pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims tarnybą. Šiame leidinyje galima rasti informaciją, kur nukentėjus nuo nusikaltimo reiktų kreiptis skubios pagalbos, kokios yra nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų teisės, kaip galima pateikti skundą. Taip pat leidinyje aprašytos išlaidų, susijusių su patirta žala, kompensavimo sąlygos, advokato teisinės pagalbos suteikimo galimybės, pagalbos tarnybų teikiamos paslaugos, pateikti jų kontaktai bei kita aktuali informacija.   

Siekdami užtikrinti, kad informaciją gautų kiekvienas nuo nusikaltimų nukentėjęs asmuo, kuris kreipiasi  pagalbos į Lietuvos Respublikos institucijas, bei siekiant užtikrinti kuo platesnę šios informacijos sklaidą, prašom elektroninį informacinį leidinį patalpinti Jūsų interneto svetainėje bei informacija pasidalinti socialiniuose tinkluose, užtikrinti, kad kiekvienas nuo nusikaltimų nukentėjęs asmuo, pasikreipęs į Jūsų instituciją, galėtų su aptariamu leidiniu susipažinti.

Taip pat įstaigų prašome pasidalinti elektroniniu informaciniu leidiniu su pavaldžiomis ar kitaip kontroliuojamomis institucijomis (pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo įstaigomis, mokyklomis, sveikatos priežiūros teikimo institucijomis, pagalbos tarnybomis, socialinių paslaugų teikimo centrais ir kt.), kadangi, vadovaujantis Pagalbos Įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi,[1] šios institucijos yra pripažįstamos pirmo kontakto institucijomis, kurios gali turėti kontaktą su nuo nusikaltimų nukentėjusiais asmenimis bei privalo suteikti tokiems asmenis pirminę informaciją, įtvirtintą Pagalbos Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje.
           Elektroninį informacinį leidinį galima rasti šioje nuorodoje: https://bit.ly/36ATwnr
           Leidinio versiją, pritaikytą neįgaliesiems, galima rasti šioje nuorodoje: https://bit.ly/34ZdJm7

Teisingumo ministerijos kancleris                                                               Augustas Ručinskas

[1] Pirmojo kontakto institucija – Lietuvos Respublikoje veikianti institucija, į kurią nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo ar jo atstovas pagal įstatymą kreipiasi pirmiausia: ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra (prokuroras) ar teismas, Bendrasis pagalbos centras, savivaldybės administracija, socialinių paslaugų įstaiga, bet kuri švietimo ar sveikatos priežiūros įstaiga, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.